fbpx
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Lietuvos regionų išlikimo sąlygos: saviti, patrauklūs, patogūs

Kuris Lietuvos regionas gyvybingiausias? Kiek turime gamtinių išteklių ir kaip juos naudojame? Kaip pakito susisiekimo tinklas per 20 metų? Kaip inžinerinės infrastruktūros plėtra pakeitė socialinės, ekonominės ir gamtinės aplinkos kokybę? Šiais ir daugybe kitų klausimų diskutavo Aplinkos ministerijos organizuoto forumo „Gyvybingi miestai ir regionai“ dalyviai.

„Valstybės prerogatyva yra pastebėti atskirų regionų, savivaldybių privalumus, išskirtinumus ir įgalinti vietos valdžią, bendruomenes, pritraukti investicijų, gerinti gyventi kokybę ir regiono patrauklumą, – teigia aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė. – Šiuo metu šalies mastu vystosi tendencija, kad regionuose formuojasi perteklinė socialinė infrastruktūra, o besiplečiant priemiesčiams, juose mažėja gamtinių išteklių. Be to, darbo rinkos ir gyventojų struktūros pokyčiai lemia tai, kad skirtingi regionai įgyja skirtingus ūkinės veiklos prioritetus, kai kurie jų atranda turizmo perspektyvą.“

Pirmojoje renginio dalyje vykusioje diskusijoje apie bendrojo plano vietą nacionaliniame kontekste, dalyvavo LR Vyriausybės Strateginių pokyčių grupės Strateginio valdymo vyr. patarėja Virginija Krasauskaitė, ekonomistė, finansų analitikė Jekaterina Rojaka, vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, VDA UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros vedėja Jūratė Černevičiūtė bei Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Techninės integracijos departamento direktorius Martynas Gedaminskas.

Giedrius Surplys, vidaus reikalų viceministras, bendrojo plano rengimą palygino su navigacinėmis sistemomis, kurių tikslas – pasiekti norimų tikslų. To padaryti nebūtų įmanoma į sistemą neįdiegus mažesnių specifinių priedų, o tam būtent reikalinga į projektą įtraukti kitus, šiuo metu rengiamus ar jau parengtus dokumentus, tokius kaip Baltąją knygą, kuri būtent aptaria šalies regionų perspektyvas ir numato joms gaires.

Pristatydama šalies vystymosi perspektyvas, Jekaterina Rojaka perspėjo, kad pagrindiniu iššūkiu siekti išsikeltų nacionalinių ar regionų tikslų, bus demografinė padėtis. Jei situacija nesikeis, didžiąją dalį gyventojų 2050 m. sudarys vyresnio amžiaus žmonės, todėl regionai, norėdami išlikti patrauklūs ir patogūs gyventi, turės atitinkamai pritaikyti infrastruktūrą, teikti geras sveikatos paslaugas, o jaunoms šeimoms sudaryti aplinkybes įgyti gerą išsilavinimą ir rasti gerai apmokamų darbų.

Forume dalyvavo per du šimtus nacionalinės ir vietos valdžios atstovų, savivaldybių architektai, kultūros ir švietimų įstaigų darbuotojai, verslininkai, urbanistai, nevyriausybinės organizacijos ir piliečių bendruomenių nariai iš visos šalies. Jie savo patirtimi ar ekspertize prisidėjo antrojoje renginio dalyje vykusių diskusijų „Lietuva šiandien: regioniniai iššūkiai ir neišnaudotos galimybės“ metu. Atskirai buvo apžvelgiami ir įvairiais pjūviais (urbanistikos, ekonomikos, sociologijos, susisiekimo, paveldo ir aplinkos apsaugos ir kt.) analizuoti trys Lietuvos funkciniai regionai – Rytų, Vidurio bei Vakarų.

„Efektyvi urbanistinė plėtra ir teritorijų planavimas be sistemiško vientisumo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, suinteresuotų šalių įtraukimo yra sunkiai įgyvendinami. Tą ypač suvokia ES šalių planavimo praktika. Miestų ir regionų planavimas ir plėtra yra stipriai įsišaknijusi ir apribojama kultūros kontekstu ar visuomenės bruožais. Žiūrėti į kompleksinį teritorijų planavimą tik kaip į techninį planą, nusakantį, ką drausti ir ką leisti kur statyti, jau atgyvenusi praktika. Džiaugiuosi, kad novatoriška planavimo kultūra po truputį skverbiasi ir į Lietuvos teritorijų planavimą“, – procesą apibendrina Aplinkos ministerijos Erdvinio planavimo, urbanistikos ir architektūros skyriaus vyr. specialistas Donatas Baltrušaitis.

LR teritorijos bendrasis planas – svarbiausias šalies kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas. Vyriausybė jį yra priskyrusi prie ypač reikšmingų prioritetinių projektų, kuriuo tikimasi ne tik numatyti visiškai naują ilgalaikę šalies viziją, bet ir sumažinti dabartinių strategijų skaičių, jų sprendinius integruojant į naująjį planą.

Marius Gorochovskis
Viešųjų ryšių skyriaus Vyriausiasis specialistas
LR Aplinkos ministerija

(Visited 5 times, 1 visits today)
123456