13.8 C
Kaišiadorys
2024 / 03 / 28

Aukštojo mokslo sistemoje daug pokyčių: kur link judame?

Ar jau skaitėte?

Eigirdas Sarkanas, VDU SA atstovas.

2018-ieji atnešė nemažai pokyčių Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje. Buvo priimta daug ryžtingų, sveikintinų sprendimų, tačiau kartu padaryta ir nemažai klaidų. Džiugu, kad formuojant aukštojo mokslo politiką, studentų ir jų atstovų balsas buvo girdimas.

- Reklama -

Metų pradžioje – nežinia

Daug nežinios studentų tarpe įnešė 2018 metų pradžioje Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyva vykęs studijų krypčių vertinimas. Kaip jau žinome, vėliau šis sprendimas ir pats vertinimas buvo pripažintas antikonstituciniu. Nepaisant to, kad šis ŠMM žingsnis buvo sveikintinas, tačiau įgyvendinimas, akivaizdu, labai prastas. Dėl šių priežasčių pasekmės yra jaučiamos tiek tarp studentų, tiek tarp aukštųjų mokyklų – suduotas smūgis pasitikėjimui šiuo metu vykstančiais procesais, susijusiais su aukštojo mokslo reforma ir visa kokybės vertinimo sistema. Antikonstituciniu buvo pripažintas ir dar vienas – Seimo sprendimas – konsoliduoti Lietuvos sporto ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetus, nesilaikant visų būtinų procedūrų. Šiuo klausimu nuomonę išreiškė ir Lietuvos sporto universiteto Studentų atstovybė (LSU SA) – jie atliko studentų nuomonės tyrimą universitetų jungimo klausimu ir, balsams pasiskirsčius po lygiai, priėmė neutralią poziciją.

Studentų savivaldų indėlis

Studentų savivaldos ne tik aktyviai veikė savo aukštosiose mokyklose, tačiau prisidėjo ir prie nacionaliniu mastu vykdytų tyrimų ir procesų. Prisidėjo ne tik rengiant ir platinant apklausas bei analizuojant jų rezultatus, bet ir prie realaus problemų sprendimo. Būtent savivaldos žengia pirmuosius žingsnius savo aukštosiose mokyklose, kurių dėka Lietuvos studentų sąjunga galėjo ir gali inicijuoti pokyčius nacionaliniu mastu.

Labai didelės pagalbos Sąjunga iš savivaldų sulaukia skatinant akademinį studentų sąžiningumą. Savivaldos, savo ruožtu, kuria įvairias akcijas bei iniciatyvas, skatinančias studentus nesukčiauti viešų atsiskaitymų bei savarankiško darbo metu. Džiugu tai, kad 2018 -aisiais atliktas Akademinio sąžiningumo indekso tyrimas patvirtino, jog studentai darosi sąžiningesni. Tikiuosi, kad šiuo klausimu Sąjunga galės bendradarbiauti ir su naujai išrinktu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi. Šiuo metu yra viena kandidatė – buvusi Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos patarėja Loreta Tauginienė.

- Reklama -

Kokie pokyčiai vyksta ir kokių reikia?

Daugybės pokyčių šiuo metu reikia socialinei aukštojo mokslo dimensijai Lietuvoje. Keliama minimali stojamojo balo kartelė kelia klausimų dėl Konstitucijoje įtvirtintos teisės į aukštąjį mokslą ir atskleidžia stigmą bendrojo ugdymo pakopoje, tačiau tuo pačiu tai yra viena priemonių, siekiant gerinti aukštojo mokslo kokybę. Nerimą taip pat kelia ir psichologinė studentų būklė bei priekabiavimo skandalai, sudrebinę aukštąsias mokyklas. Kad problema iš tiesų egzistuoja, atskleidė Sąjungos inicijuoti Socialinės dimensijos bei Psichologinės studentų būklės tyrimai. Jų rezultatai buvo ne tik pristatyti žiniasklaidai – oficialūs raštai bei kreipimaisi dėl tyrimo rezultatų taip pat buvo siunčiami Seimo nariams, Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms (susipažinti su jais galite čia). Šie veiksmai atnešė ir apčiuopiamų rezultatų – kartu su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos inicijuota darbo grupe ir jos vadove – kandidate į akademinės etikos kontrolierius Loreta Tauginiene – buvo sukurtos seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo lyties pagrindu prevencijos gairės aukštosioms mokykloms bei daugiau dėmesio pradėta skirti psichologinės pagalbos prieinamumo aukštosiose mokyklose užtikrinimui.

Dalis pradėtų procesų vis dar vyksta – studentai nekantriai laukia skatinamųjų stipendijų kilimo bei pokyčių socialinių stipendijų ir tikslinių išmokų neįgaliesiems teikimo kriterijuose. Taip pat studentai ir jų atstovai tikisi, jog bus priimtas racionalus sprendimas dėl Seime įregistruoto „tvarkiečių“ siūlymo versti jaunuolius, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje studijavusius valstybės lėšomis, įpareigoti padirbėti Lietuvoje. Toks siūlymas nėra racionalus ir tai ne tik nepadės spręsti problemos, bet dar labiau padidins emigracijos mastus ir apskritai mažins Lietuvos aukštojo mokslo patrauklumą. Mano nuomone, Lietuva turi imtis visų įmanomų priemonių, kad, pirma, būsimi studentai norėtų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, o antra, kad absolventams būtų sudarytos visos sąlygos likti Lietuvoje, o ne ieškoti patrauklesnių galimybių užsienyje.

Studentų gerovei svarbus bendradarbiavimas

- Reklama -

Studentų gerovė gali būti kuriama tik bendradarbiaujant. Manau, kad pirmiausia svarbu užtikrinti studentų savivaldų bendradarbiavimą tarpusavyje ir ryšių mezgimą. Apie galimybes kurti bendrus projektus studentų atstovai kalbėjosi gruodžio mėnesį viešbutyje „Panorama“, Vilniuje, vykusioje konferencijoje „Alma Mater: atstovavimas bendradarbiaujant“. Visi teigiami pokyčiai aukštojo mokslo srityje nebūtų vykę nebendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis, Švietimo ir mokslo ministerija bei Švietimo ir mokslo komitetu. Nepaisant to, kad nuomonės kartais išsiskirdavo, mus vienijo ir vis dar vienija bendras tikslas – kokybiška ir konkurencinga Lietuvos aukštojo mokslo sistema bei studentų padėties gerinimas. Tikiuosi, kad šis tikslas užtikrins ir produktyvų bendradarbiavimą ateityje, o dar daugiau pozityvių pokyčių atneš ir pastarieji pasikeitimai Švietimo ir mokslo ministerijoje – bus tęsiami pradėti teisingi darbai ir vyks dialogas su visomis suinteresuotomis pusėmis.

Vaiva Kasiulynaitė
Komunikacijos vadovė
Lietuvos studentų sąjunga

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Plaukų slinkimo problemoms spręsti – ne „stebuklingi“ šampūnai

Įprastai žmogus per dieną praranda 40-150 plaukų, bet šis skaičius gali stipriai padidėti dėl netinkamos jų priežiūros ar bendros žmogaus organizmo būklės pablogėjimo. Į holistinio požiūrio „AUM Wellness Clinic“ grožio pusryčius, susirinkęs gausus būrys...

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas)

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas) Traškūs išorėje ir minkšti viduje – avinžirnių falafeliai užkariauja ne tik veganų virtuves: tradicinis Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros šalių patiekalas puikiai pritaikomas...

„Paysera“ Europos klientams pristato šaltibarščių spalvos mokėjimo kortelę

Lietuviška finansinių technologijų įmonė „Paysera“ pristatė šviesiai rožinę, arba tiksliau sakant, lietuviškų šaltibarščių spalvos „Visa“ mokėjimo kortelę. Tai yra trečioji naujo dizaino mokėjimo kortelė nuo praėjusių metų pavasario, kai įmonė pristatė naują logotipą ir...

Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose ir užtikrinti tinkamą temperatūrą?

Kondicionierių galima rasti kone kas penktame Lietuvos bute ar name. Dar penktadalis savininkų teigia artimoje ateityje planuojantys jį įsirengti – tokias tendencijas atskleidžia gyventojų apklausa. Visgi ekspertai pastebi, kad ne kiekvienas gyventojas išnaudoja tokius...