15.5 C
Kaišiadorys
2024 / 03 / 28

Gyvenimo be grynųjų iššūkiai: kaip palikti arbatpinigių?

Ar jau skaitėte?

Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ atstovai surengė diskusiją „Kaip perkant kavą palikti arbatos?“ su dviem šviežiai prie skaidraus verslo iniciatyvos prisijungusių verslų – „Nordic Food Republic“ ir „Huracán Coffee“ vadovais. Ne paslaptis, kad maitinimo versle arbatpinigiai sudaro mažiausiai pusę darbuotojų gaunamos algos. Abiejų įmonių vadovai priėmė sprendimą arbatpinigius priimti per mokėjimus kortele, tai reiškia – mokėti visus mokesčius taip pat, kaip ir nuo bet kokių kitų pajamų. Tačiau įdomu tai, jog tiek kelis restoranus („14Horses“, „Sofija“, „Nineteen18“) valdanti „Nordic Food Republic“, tiek „Huracán Coffee“ savo darbuotojams moka didesnį atlyginimą, nei šioje srityje mokamas vidurkis. Kaip apskritai turėtų būti gaunami ir išdalinami arbatpinigiai kai atsisakome grynųjų? To „Baltoji banga“ paklausė šių verslų vadovų Nielso Peterio Pretzmanno ir Vytauto Kratulio bei mobiliųjų mokėjimų Lietuvoje pradininkų – programėlės MoQ vadovės Monikos Rimkūnaitės-Bložės.

- Reklama -

Kodėl danai yra laimingi mokesčių mokėtojai, tačiau blogiausi Lietuvos restoranų klientai?

Programėlės MoQ vadovės Monikos Rimkūnaitės-Bložės.

Diskusiją moderavusi „Investuotojų forumo“ direktorė Rūta Skyrienė prisipažino mėginusi ieškoti informacijos apie galimybę palikti arbatpingių mokant kortele, tačiau visi paieškos rezultatai sukosi apie klausimus: „Kiek arbatpinigių turėčiau palikti? Ar galiu nepalikti „arbatos“?“

„Pirmiausia norėčiau pakalbėti šiek tiek iš tolimesnės perspektyvos: kodėl apskritai turime mokesčius? – diskusiją pradėjo „Nordic Food Republic“ vadovas N.P. Pretzmannas. – Turiu pripažinti, kad atvykau iš šalies (Danijos, – red. past.), kur žmonės yra laimingi mokėdami mokesčius. Mokesčiai padengia mūsų sveikatos apsaugos, švietimo, gatvių remonto išlaidas. Be mokesčių mūsų visuomenė tiesiog nefunkcionuotų“.

Kelių skirtingų verslų vadovas pripažino, jog Danijoje prieš kelis dešimtmečius žmonės taip pat vengė mokėti mokesčius nuo arbatpinigių. Tačiau 6-ajame dešimtmetyje Danijoje buvo priimtas įstatymas, pagal kurį arbatpinigiai (10 proc. nuo išleistos sumos) automatiškai įskaičiuojami į kavinės ar restorano sąskaitą ir nuo jų sumokami mokesčiai.

„Todėl danai yra siaubingi Lietuvos restoranų klientai – jie nepalieka arbatpinigių, nes galvoja, kad jie jau įtraukti“, – juokėsi N.P. Pretzmannas ir čia pat pridūrė, jog vis tik dalis jo tautiečių palieka papildomų arbatpinigių.

- Reklama -

„Arbatos“ mokesčiai – arba 15 proc., arba daugiau nei pusė

Diskusijoje dalyvavo ir mobiliosios mokėjimų programėlės „MoQ“ vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė.

Programėlė neseniai įtraukė naują funkciją – mokant per šią sistemą, pridėti prie mokamos sumos ir arbatpinigių. Apmokėdami sąskaitą kavinėje ar restorane per „MoQ“, sulaukiate klausimo: „Ar norite palikti arbatpinigių?“ Jei sutinkate, jūsų mokėjimas keliauja tiesiogiai jus aptarnavusiam žmogui ir nuo skirtos sumos nuskaičiuojamas tik gyventojų pajamų mokestis (tai yra 15 proc.)

„Šią funkciją ne tik labai ilgai testavome ir tobulinome, tačiau kartu turėjome labai ilgas diskusijas su Lietuvos mokesčių inspekcija. Sutarėme dėl to, kad tai yra pajamos, kurios keliauja ne bendrovei, kurioje dirba padavėjas ar barmenas, o tiesiai žmogui. Tokia sistema yra visiškai skaidri. Pamažu atsisakome tradicijos susirinkti arbatpinigius grynais“, – sakė M. Rimkūnaitė-Bložė.

- Reklama -

Vis tik šioje situacijoje kyla daug klausimų – nes mokant per „MoQ“ skaičiuojamas tik gyventojų pajamų mokestis, o štai jei arbatpinigiai automatiškai įskaičiuojami į restorano ar kavinės kaip juridinio asmens sąskaitą, nuo jų mokami visi privalomi darbdavio mokesčiai – tai yra apie 60 proc. nuo gautos sumos. Tokią ne visai sąžiningą apmokestinimo sistemą įžvelgė diskusiją moderavusi Rūta Skyrienė.

„Į ką dėl to turėtume kreiptis – Finansų ministrą? Mokesčių inspekciją? Ką mano diskusijos dalyviai?“ –klausė moderatorė.

„Taip, situacija nesąžininga, tačiau kai dirbi kavinėje, bare – turi visą komandą. Jų visų indėlis yra lygiai toks pats svarbus, todėl svarbu, kad ir arbatpinigius jie gautų visi“, – kalbėjo N.P. Pretzmannas, palaikantis arbatpinigių paskirstymo visiems komandos nariams po lygiai idėją.

„Kai studijavau universitete, pagrindinė mintis, ką mokiausi apie mokesčius, buvo – jų sistema turi būti labai aiški. O šiuo atveju turime painiavą: arbatpinigiai – vienodi, tačiau jie apmokestinami skirtingai. Jei dviems skirtingiems tos pačios kavinės darbuotojams paliekami vienodi arbatpinigiai, tačiau per skirtingas sistemas – jie skirtingai ir apmokestinami, darbuotoją pasiekia labai skirtinga suma pinigų“, – sakė „Huracán Coffee“ įkūrėjas ir vadovas Vytautas Kratulis.

„Kol kas mūsų sprendimas buvo toks (tiesiogiai mokami arbapiniai, nuo jų nuskaičiuojant tik GPM – red. past.), tačiau jei įstatymai pasikeis taip, kad arbatpinigiai bus automatiškai įskaičiuojami į sąskaitą, žinoma, mums techniškai bus nesudėtinga prisitaikyti ir pakeisti sistemą. Pagrindinė mintis – kad nuo arbatpinigių turėtų būti mokami mokesčiai“, – kalbėjo „MoQ“ išmaniųjų mokėjimų sistemos vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė.

Oficialiai apskaičiuojami arbatpinigiai lemia ir didesnius atlyginimus

Nielsas Peteris Pretzmannas savo įžvalgomis piešė platesnį vaizdą – arbatpinigiai, maitinimo srities bendrovių darbuotojams mokami atlyginimai ir šešėlinių pajamų dalis yra labai glaudžiai susiję.

„Norisi pažvelgti kiek giliau. Visi restoranų, kavinių darbuotojai oficialiai dirba už „minimumą“. Ar tikrai tuo tikite? Visi Vilniaus padavėjai, barmenai ir virėjai? Tai nėra tiesa.“– sakė jis. Šiuo metu „Nordic Food Republic“ vidutinis atlyginimas viršija 1700 eurų, kai tuo metu Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvoje maitinimo versle mokamas atlyginimas yra apie 800 eurų. Nielsas Peteris Pretzmannas atskleidė, kad per mėnesį jo vadovaujamuose restoranuose surenkama apie 15 000 eurų arbatpinigių.

„Mes turime 9 kavines. Pamėginkite atspėti, kiek arbatpinigių mes surenkame per mėnesį iš visų šių 9 kavinių? Tai yra maždaug 40 eurų, – arbatpinigių dydžio skirtumą išryškino „Huracán Coffee“ vadovas V. Kratulis. – Aš norėčiau, kad arbatpinigiai taptų motyvacija kiekvienam darbuotojui individualiai. Manau, kad Kopenhagoje yra garsus restoranas „Noma“, kur norisi palikti arbatpinigių, tačiau yra ir kebabinių, kur savanoriškai arbatpinigių nepaliktum. Tad tai turėtų būti kliento asmeninis pasirinkimas“.

„Huracán Coffee“ barmenams mokamas vidutinis atlyginimas rugpjūčio mėnesio duomenimis buvo beveik 950 eurų. Dalyje kitų kavinių jis buvo maždaug 200 eurų mažensis.

„Maitinimo srityje didžiąją dalį atlyginimo sudaro arbatpinigiai – tai niekam ne paslaptis. Mūsų kavinėse mes beveik negauname arbatpinigių, todėl turime mokėti didesnius atlyginimus. Monika su komanda sukūrė puikų įrankį – palikti arbatpinigių tiesiogiai žmogui. Tačiau dalis mano darbuotojų nenori būti apdovanojami arbatpinigiais tokiu būdu. Kodėl? Nes jie bijo Mokesčių inspekcijos ir bet kokių susidūrimu su ja“, – sakė Vytautas Kratulis.

Jo teigimu, arbatpinigiai turėtų būti motyvacinė paskata darbuotojams ir jie turėtų būti vienodai apmokestinami.

„Arbatos“ dalybos: visiems po lygiai ar kiekvienam individualiai?

„MoQ“ programėlės vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė pasidalino statistika, jog paskutinį mėnesį 90-yje vietų, kur galima atsiskaityti per šią programėlę, buvo palikta arbatpinigių ir vidutinė paliekama suma siekė 60 euro centų.

„Tačiau esame įdiegę šią programėlę daugiausia kavinėse ir vietose, kur žmonės eina kasdienių pietų, kurie kainuoja apie 4-5 eurus. Todėl tokia suma ir yra apie 10 proc. nuo mokamos sumos“, – sakė M. Rimkutė-Bložė.

Iš auditorijos atskriejo klausimas apie visą „nematomą“ personalą: virėjus, valytojus, kurie nesišypso klientams ir neturi galimybės su jais pabendrauti tiesiogiai. Tačiau dėl jų sunkaus darbo jūsų kepsnys šiandien toks skanus ir grindys – blizga it stiklas. Ar šie darbuotojai nenusipelnė arbatpinigių? Ar nevertėtų visų surinktų arbatpinigių surinkti į vieną „katilą“ ir išdalinti po lygiai?

„Manau, kad technologiškai visi iššūkiai gali būti išspręsti – tai tiesiog pakeisto algoritmo klausimas, – atsakė M. Rimkutė-Bložė. – Tačiau mano atsakymas: viskas padaroma, jei Mokesčių inspekcija yra laiminga dėl to sprendimo. Šiuo metu 85 proc. arbatpinigių keliauja darbuotojui tik todėl, kad šios pajamos plaukia tiesiai į asmens sąskaitą – neįtraukiant darbdavio kaip tarpininko. Jūs siūlote turėti tarpinę sąskaitą, iš kurios gautus arbatpinigius paskirstytų verslo savininkas. Dėkoju už idėją, tačiau kol kas tai priklauso nuo darbuotojų ir saviniko požiūrio“.

M.Rimkutė-Bložė atskleidė, jog Lietuvoje vis dar 70 proc. mokėjimų už prekes ir paslaugas yra atliekami grynaisiais pinigais ir tik 30 proc. – kortele.

„Manau, kad technologiniai sprendimai yra įgyvendinami, tačiau pirmiausia turi būti priimtas arbatpinigių apmokestinimą reguliuojantis ir suvienodinantis įstatymas. Mokestinė bazė turėtų būti labai aiški. Girdėti komentarų, kad mokesčiai yra per dideli, tačiau turime suprasti: negalima sumažinti mokesčių, jei tie, kurie nustatyti šiandien, nėra sumokami“, – baigiantis diskusijai apibendrino N.P.Pretzmannas.

„Manau, galime sutarti dėl to, kad mums visiems patinka arbatpinigiai. Tačiau turime sutarti, paklausti Mokesčių inspekcijos, kaip sukurti sąžiningą ir vieningą šių pajamų apmokestinimo sistemą. Kitu atveju ir toliau stumsime restoranų ir kavinių savininkus link minimalaus atlyginimo mokėjimo ir šešėlio“, – tokiais žodžiais renginį užbaigė „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Monika Banevičiūtė
Asociacijos „Investors‘ Forum“ komunikacijos vadovė
„Baltoji banga“ projekto vadovė

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Plaukų slinkimo problemoms spręsti – ne „stebuklingi“ šampūnai

Įprastai žmogus per dieną praranda 40-150 plaukų, bet šis skaičius gali stipriai padidėti dėl netinkamos jų priežiūros ar bendros žmogaus organizmo būklės pablogėjimo. Į holistinio požiūrio „AUM Wellness Clinic“ grožio pusryčius, susirinkęs gausus būrys...

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas)

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas) Traškūs išorėje ir minkšti viduje – avinžirnių falafeliai užkariauja ne tik veganų virtuves: tradicinis Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros šalių patiekalas puikiai pritaikomas...

„Paysera“ Europos klientams pristato šaltibarščių spalvos mokėjimo kortelę

Lietuviška finansinių technologijų įmonė „Paysera“ pristatė šviesiai rožinę, arba tiksliau sakant, lietuviškų šaltibarščių spalvos „Visa“ mokėjimo kortelę. Tai yra trečioji naujo dizaino mokėjimo kortelė nuo praėjusių metų pavasario, kai įmonė pristatė naują logotipą ir...

Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose ir užtikrinti tinkamą temperatūrą?

Kondicionierių galima rasti kone kas penktame Lietuvos bute ar name. Dar penktadalis savininkų teigia artimoje ateityje planuojantys jį įsirengti – tokias tendencijas atskleidžia gyventojų apklausa. Visgi ekspertai pastebi, kad ne kiekvienas gyventojas išnaudoja tokius...