0.9 C
Kaišiadorys
2024 / 04 / 20

Išsikapsčius iš vergystės pinklių susirasti darbą trukdo darbdavių požiūris

Ar jau skaitėte?

Darbas. Nuotrauka Nick Karvounis iš Unsplash.

Per septynerius darbo metus prekybos žmonėmis srityje socialinei darbuotojai Angelei Lazauskienei pavyko išgelbėti ne vieną žmogų, taip pat – padėti jų gyvenimo kokybę pakelti į aukštesnį lygmenį. Anot jos, pasirūpinti pažeidžiamais ir nukentėjusiais nėra taip sudėtinga kaip „suminkštinti“ visuomenę.

- Reklama -

Aukos, apgaubtos mitais

Socialinei darbuotojai Angelė Lazauskienė.

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Pagalbos nukentėjusiems nuo smurto programos vadovė A. Lazauskienė pastebi, kad šiandien skirtingas žmonių išnaudojimo formas visuomenė vertina skirtingai. Vienas – smerkia, o kitas – praleidžia pro akis.

„Tarkim, jau įprasta, kad mažamečių seksualinės prievartos kaltininkai slapstosi, siekia likti nepastebėtais, nes už atskleistus nusikaltimus jų lauks atitinkama bausmė, o visuomenėje jie bus pasmerkti. Bet štai pilnamečių sutenerių, darbuotojų išnaudotojų ir kitų panašių vergvaldžių viešumas negąsdina, jie kažkodėl jaučiasi nebaudžiami, nes turi reikalingus ryšius ir pažįstamus, pakankamai pinigų ir leidžia sau kurti įvairius mitus. Pagal tai formuojasi ir visuomenės požiūris į skirtingų prekybos žmonėmis formų aukas“, – sako ji.

Anot jos, dėl to užuovėjos visuomenėje dažnai neranda pilnametystės sulaukusios aukos, įtraukiamos į nusikaltimus naudojant fizinę prievartą, smurtą, psichologinį spaudimą. Pavyzdžiui, jeigu aukai 20, o ne 14 metų, tai tuomet išnaudotojai leidžia sau kurti mitus apie tai, kad auka „pati kalta“, „pažiūrėkite, kaip ji atrodo“, „ji pati norėjo“, „jai patiko“.

Moterys, vyrai ir vaikai, pasak pašnekovės, visame pasaulyje kasdien įtraukiami į pačias įvairiausias prekybos žmonėmis formas: vergišką darbą, prekybą organais, priverstinę santuoką, elgetavimą, vaikų pornografiją, moterų išnaudojimą surogatinei motinystei, vaikų išnaudojimą kariuomenėse ir išnaudojimą nusikaltimų vykdymui.

- Reklama -

Ji teigia, kad išsikapsčius iš vergystės pinklių tokių žmonių grįžimas į socialinį gyvenimą ir darbo rinką ypač sudėtingas, nes visuomenė dažnai nuo tokių žmonių tiesiog nusisuka nežinodama, kaip spręsti šias problemas.

Į nusikaltimų tinklą – „per pažįstamus“

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2018 m. buvo pradėta 14 naujų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms. Visgi lyginant 2018 m. ir 2017 m., praėjusiais metais buvo vykdoma 11 proc. mažiau ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis.

Daugiausiai su nukentėjusiais nuo verbavimo nusikaltimams daryti asmenimis dirbanti A. Lazauskienė dalijasi, kad į šią sritį dažniausiai įtraukiami pažeidžiami, neretai skolose esantys, neturintys giminaičių žmonės.

- Reklama -

„Turėjau tokį atvejį, kai vaikiną be šeimos, gyvenantį profesinės mokyklos bendrabutyje, daryti nusikaltimus užverbavo žmogus iš jo paties aplinkos, siūlydamas nesunkų darbą už didelį atlyginimą. Jis buvo viliojamas nemokamu nugabenimu į užsienį, dokumentų pasirūpinimu, tiesiog jam reikėjo paskui už tai atidirbti. Vaikinui pasiteiravus, koks tai darbas, verbuotojas neslėpė, kad reikės vogti, nors vaikinas ir buvo informuotas, kad jam reikės užsiimti nusikalstama veikla, tačiau toks atvejis vis tiek traktuojamas kaip prekyba žmonėmis, nes buvo pasinaudota vaikino pažeidžiamumu. Auka vogė, tačiau jokio atlyginimo negavo, o kai jį sugavo policija, buvo paliktas likimo valiai“, – pavyzdžiu dalijasi moteris.

Anot A. Lazauskienės, išnaudojimo taikinyje dažnai atsiduria augę šeimoje be meilės ir šilumos, todėl ieškantys jos kažkur kitur, o tuo lengvai pasinaudoja nusikaltėliai. Taip pat gyvenantys skurde, užaugę globos namuose, rizikos šeimoje ar seksualiai išnaudoti žmonės, kurių požiūris į santykius ir meilę yra iškreiptas.

Nors įdarbina pagal gebėjimus, atleidžia dėl skolų

Moteris sako matanti daug istorijų, kaip žmonės atsitiesia, sėkmingai praeina teisinį procesą. Jie atkuria ryšį su šeima, atgauna asmens dokumentus, įgauna teisę į socialinę pašalpą, socialines paslaugas ir galutinai pasveiksta nuo fizinių bei psichologinių traumų, tampa sąmoningais, supranta, kas ir kodėl su jais įvyko. Net apie 80 proc. buvusių aukų pasirenka studijas, susiranda darbą, tačiau jiems trūksta teisinės apsaugos, visuomenės palaikymo, dažnai – ir darbdavių pasitikėjimo.

„Faktas, kad žmogus buvo prekybos žmonėmis auka vis dar sunkiai suprantamas mūsų visuomenėje, darbdaviams sunku suvokti, kad žmogus galėjo vogti ne savo noru, o dabar prie to negrįš, todėl bijo ir nepasitiki tokiais darbuotojais. Nukentėjusiems tarsi uždedama stigma, todėl daroma įtaka jų priėmimui į darbą, formuojamas neigiamas darbdavio požiūris“, – sako A. Lazauskienė.

Pasak jos, nors žmogus yra nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis, vizualiai nesimato, todėl susiradęs darbą žmogus darbovietei neprivalo pasakoti apie savo praeitį, gali ją pasilikti sau.

„Bet, pavyzdžiui, po skolų turinčio, tačiau siekiančio sąžiningai jas grąžinti žmogaus įdarbinimo, darbdaviui atkeliauja dokumentai apie jo skolas, darbovietė pradeda gauti laiškus iš antstolių ir gali matyti, dėl kokių nusikaltimų žmogus turėjo bylinėtis. Tokia nusistovėjusi teisinė tvarka šalyje žmonėms sukelia nemažai sunkumų, apsunkina integraciją“, – teigia A. Lazauskienė.

Siekiant užtikrinti pilnavertę ir ilgalaikę išnaudojimo aukų integraciją, pasak jos, ypač svarbus skirtingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimas teikiant pagalbą, viešos diskusijos apie prekybos žmonėmis aukų integraciją, darbuotojų vertinimas ne pagal jų gyvenimo istoriją, o dabartinius gebėjimus ir talentus.

Socialinė kampanija „Lygink rūbus, ne žmones“ siekia atkreipti visuomenės bei darbdavių dėmesį į socialinę atskirtį patiriančius asmenis, į tai, kad žmogaus gabumų nereiktų vertinti pagal asmeninę praeitį, o pagal turimus, įgytus darbinius įgūdžius ir profesines kompetencijas.

Erika Jocytė
Europos Sąjungos investicijų skyriaus vyriausioji specialistė
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Plaukų slinkimo problemoms spręsti – ne „stebuklingi“ šampūnai

Įprastai žmogus per dieną praranda 40-150 plaukų, bet šis skaičius gali stipriai padidėti dėl netinkamos jų priežiūros ar bendros žmogaus organizmo būklės pablogėjimo. Į holistinio požiūrio „AUM Wellness Clinic“ grožio pusryčius, susirinkęs gausus būrys...

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas)

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas) Traškūs išorėje ir minkšti viduje – avinžirnių falafeliai užkariauja ne tik veganų virtuves: tradicinis Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros šalių patiekalas puikiai pritaikomas...

„Paysera“ Europos klientams pristato šaltibarščių spalvos mokėjimo kortelę

Lietuviška finansinių technologijų įmonė „Paysera“ pristatė šviesiai rožinę, arba tiksliau sakant, lietuviškų šaltibarščių spalvos „Visa“ mokėjimo kortelę. Tai yra trečioji naujo dizaino mokėjimo kortelė nuo praėjusių metų pavasario, kai įmonė pristatė naują logotipą ir...

Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose ir užtikrinti tinkamą temperatūrą?

Kondicionierių galima rasti kone kas penktame Lietuvos bute ar name. Dar penktadalis savininkų teigia artimoje ateityje planuojantys jį įsirengti – tokias tendencijas atskleidžia gyventojų apklausa. Visgi ekspertai pastebi, kad ne kiekvienas gyventojas išnaudoja tokius...