Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), absolventė, politinė veikėja, Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pristatė savo pirmąją autorinę knygą „Laisvės klavyras“.
Akademijoje knygos autorė jautėsi tarsi grįžusi į gimtuosius namus – kur augo, mokėsi, tobulėjo, brendo kaip asmenybė, aktyviai dalyvavo kultūriniame bei visuomeniniame Lietuvos gyvenime ir, jos pačios žodžiais tariant, subrendo laisvei.
Renginį moderavo ir gražių žodžių Vilijai Aleknaitei-Abramikienei negailėjo jos klasiokė, draugė bei kolegė prof. dr. Ramunė Kryžauskienė. Klasiko M.K Čiurlionio kūriniais vakarą praturtino bei bendrais prisiminimais pasidalijo ir kitas autorės klasės draugas, geras bičiulis, žinomas pianistas prof. Jurgis Karnavičius.
„Jaučiuosi tarsi klasės susitikime“, – šypsojosi laiminga moteris žvelgdama į salėje susirinkusius draugus, bičiulius, buvusius dėstytojus, klasės bei kurso draugus. – „Negaliu patikėti, kad tiek daug čia Jūsų susirinko, kad radote laiko pabūti kartu ir prisiminti senus laikus“, – dėkojo salėje sėdintiems, garsiems, Lietuvai nusipelniusiems – muzikams, solistams, profesoriams, diplomatams, tarp kurių buvo tokios iškilios asmenybės kaip – solistė, prof. Sigutė Stonytė, prof. hab. dr. Leonidas Melnikas, docentė, solistė Judita Leitaitė, pianistai, profesoriai Kęstutis Grybauskas bei Birutė Vainiūnaitė, kompozitorė, doc. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. V. Aleknaitės-Abramikienės pasveikinti atėjo ir diplomatas, signataras Česlovas Vytautas Stankevičius, signatarė Romualda Hofertienė, kunigas Ričardas Doveika bei kiti autorės gerbėjai.
Į pirmąją savo knygą „Laisvės klavyras“ V. Aleknaitė – Abramikienė sudėjo daugiausia 1988- 1992 metais pačios rašytų straipsnių, atspindinčių Atgimimo laikmetį, kuriuos publikavo savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“ bei kituose leidiniuose. Tuo metu ji rašė ne vien tik apie muziką, bet ir apie tai, kas vyko intensyviame viešajame gyvenime.
Knygą sudaro šešios dalys, straipsniai jose sugrupuoti pagal temą ir žanrą. Prie kiekvieno straipsnio pažymėtos datos, kad skaitytojas jaustų kontekstą ir lengviau suprastų apie ką kalba autorė.
Visi knygoje publikuoti straipsniai – autentiški, perspausdindama autorė jų neredagavo.
„Žvelgdama iš prabėgusio laiko nuotolio, nedrįstu pernelyg smarkiai kištis į tos jaunos autorės kūrybinę virtuvę ir primesti jai savo dabartinio požiūrio – leidau jai būti savimi, tik vos vos kai kuriuos tekstus patrumpinau“, – sako knygą išleidusi Seimo narė.
Knygos autorei gražių žodžių negailėjo bei straipsnių autentiškumu džiaugėsi ir renginyje dalyvavęs kunigas Ričardas Doveika. Pasak jo, knyga „Laisvės klavyras“ ypač graži tuo, kad su meile ir pagarba atskleidžia spalvingą asmenybių galeriją – ir ne tik tų, apie kuriuos jau yra daug prirašyta. Tai, ką šiandien mėgstame vadinti Atgimimo dvasia, knygoje įgyja konkrečius vardus ir pavardes.
Nors dauguma straipsnių publikuoti daugiau nei prieš dvidešimt metų, knygą išleisti autorė ryžosi tik dabar. Moteris juokavo, kad prikelti senus straipsnius naujam gyvenimui ją paragino kai kurie Seimo darbuotojai: „Kaip tu gali paslėpusi rūsyje laikyti dalį Lietuvos istorijos. Netingėk ir išleisk knygą.“
„Iš tiesų ši knyga galėjo pasirodyti gerokai anksčiau, bet man atrodė, kad tie su kuriais išgyvenome Lietuvos Atgimimo laikotarpį, viską patys puikiai prisimena. Be to, juk visi tuo metu mano straipsnius skaitė savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“. Tačiau dabar kartu su Lietuva užaugo ir nauja mūsų laisvos Tėvynės piliečių karta, kuriai ir Kovo 11-oji, ir Sausio 13-oji atrodo lyg tolima istorija. Knygą kartu su leidykla „Žara“ išleidome tam, kad laisvoje Lietuvoje gimę mano skaitytojai bent kiek lengviau suprastų laikmetį ir patirtį tos jaunos autorės, kuri šiandien jau man tiktų į dukras“, – sako V. Aleknaitė -Abramikienė.
Pasak knygos autorės, muzikos terminais kalbant, ši knyga – tai Atgimimo simfonijos klavyras, o dar tikriau – atskirų to klavyro puslapių vėrinys, savotiškas miniatiūrų ciklas, kurį ji bandė išgroti ne fortepijonu, bet publicistiniu žodžiu.
